Panemunės-Ąžuolyno bėgimo ratas

Šuolis su virve – tai šansas patirti laisvo kritimo jaudulį! Neprireiks nei ilgo instruktažo, nei lėktuvo – šuoliui su sertifikuota įranga per keletą minučių paruoš ir saugumo taisykles paaiškins ilgametę alpinistinę patirtį turintis profesionalus instruktorius.

Šuolis vyks nuo Trijų mergelių tilto, kurio aukštis – apie 30 metrų – daugmaž toks pat, kaip 9 aukštų namo. Tad adrenalino tikrai netrūks! Atsistojus ant tilto turėklo, beliks susikaupti, įkvėpti ir... atsispirti!

O tada... Vieni rėkia, kiti praranda amą, tačiau nebūna nė vieno, kuris liktų abejingas tokiam potyriui. Netgi priešingai – daugelis pojūčius apibūdina kaip „gimimą iš naujo“ ar netgi savotišką apsivalymą nuo nereikalingų problemų. Tad dovanojate gyvenimo terapiją!

Potyriai visam gyvenimui!

Trijų mergelių tiltas – pėsčiųjų tiltas per Nemuną Kaune, jungiantis Panemunės šilą ir A. ir J. Gravrogkų gatvę Gričiupio mikrorajone. Po tiltu nutiesta geležinkelio Vilnius-Kaunas linija. 2014 m. vasarą tiltas renovuotas, atnaujintas jo apšvietimas.

lgą laiką pastovaus tilto iš Panemunės į Kauną nebuvo. 1812 m. besiveržianti Napoleono vadovaujama Prancūzijos armija aukščiau Jiesios upės žiočių pastatė tris pontoninius tiltus, kuriuos saugojo 68 patrankos. Carinės Rusijos kariuomenė žemiau geležinkelio tunelio (dab. Švenčionių g.) kasmet įrengdavo pontoninį tiltą.

1916 m. okupacinė vokiečių kariuomenė tarp Panemunės ir Šančių pastatė pirmąjį laikiną medinį tiltą. Tai buvo septynios lengvo tipo santvaros po 37 m ilgio ant medinių polių.

1927 m. apie 50 m aukščiau senojo tilto pradėta naujo tilto statyba. 1928 m. balandžio 1 d. pavasarinio potvynio metu viena betoninė atrama nugriuvo, į upę nukrito dvi metalinės santvaros. Griūties metu ant tilto buvusiems žmonėms pavyko išsigelbėti.

Vietoje dviejų santvarų teko pagaminti vieną ilgesnę. Užbaigtas statyti tiltas turėjo penkias senąsias trumpesnes ir vieną 72 m ilgio santvarą. Viso tilto ilgis buvo 258 m, plotis 9,5 m. Tilto statyba kainavo 1,2 mln. litų. Sulankstytos Panemunės tilto santvaros vėliau buvo išardytos, ištiesintos ir panaudotos Saločių tiltui per Mūšos upę Saločiuose (Latvijos pasienyje).

I.Kanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje yra unikali Kauno miesto siena ir Malūnininko bokštas. Gynybinė Kauno miesto siena pastatyta XVII a. pradžioje (1610– 1625 m.). Istoriniai šaltiniai mini du mūrinius, cilindro formos bokštus. Vienas jų –Malūnininko bokštas – išliko iki šių dienų. Gynybinė miesto siena su bokšteliu žymi istorinę Senamiesčio ir Naujamiesčio ribą. XIX šimtmetyje Malūnininko bokštas vis dar stovėjo neremontuotas, be stogo, irstančiomis sienomis. Norėdama išsaugoti istorinį paveldą, net carinė Kauno miesto Dūma sprendė šio objekto likimą. Šalia esančio sklypo savininkui bajorui P.Tomaševskiui buvo pasiūlyta šį statinį globoti ir tvarkyti, bet nekeisti jo išvaizdos. Tuomet P.Tomaševskis čia įrengė dirbtuvėlę. Metams bėgant, bokšto paskirtis keitėsi, tačiau išvaizda išliko autentiška.

Vien gynybinio bokštelio tyrimui buvo skirta 80 tūkst. litų. Beje, atliekant tyrimus, sklype aptiktas įdomus radinys – caro laikų butelis, kuriame kadaise buvo “Malūnininkų degtinė“.

XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžia buvo „istorinių akimirkų“ metas, leidęs per rekordiškai trumpą laiką išgyventi nepaprastą gausą įvykių: nuversti okupaciniai simboliai, sugrąžinti paniekinti istorijos vardai ir veidai tų, kurie iki tol buvo nustumti į istorijos paraštes. Šis praeities atkūrimas, ideologinė dekolonizacija, kaip sakė prancūzų istorikas Pierre‘as Nora, buvo integrali savo orumą atkuriančios tautos tapatybės įtvirtinimo dalis, leidusi susigrąžinti okupacinio režimo sunaikintus prisiminimus. Atmintis, pakeitusi istoriją (buvusią valdžios rankose) „įgavo naujo žavesio ir svarbos. Ji pasireiškė kaip nuskriaustųjų, įžeistųjų ir nelaimingųjų revanšas, kaip istorija tų, kurie neturėjo teisės į Istoriją“

žuolynas – Kauno miesto teritorija ir parkas, mėgstama poilsio vieta Žaliakalnyje. Tai didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje (apie 770 ąžuolų). Plotas 84,42 ha. Parko valdytojas Kauno miesto savivaldybė.

Ąžuolyną sudaro: Parodos kalno, Vytauto parko, Dainų slėnio, Adomo Mickevičiaus slėnio, Zoologijos sodo, S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro, KTU, televizijos retransliacijos centro įrenginių teritorijos ir Žaliakalnio bei Aukštųjų Šančių žalieji plotai.

Iš šiaurės į pietus per parką eina pagrindinė alėja. Antraeiliai takai daugiausia vingiuoti, sudaro įvairaus dydžio žiedinius maršrutus pasivaikščiojimui ir poilsiui.